Dažnai pakanka būti išklausytam, kad žmogui palengvėtų išgyvenant sunkumus. Vien parodymas, kad esate šalia ir suprantate, kad jie išgyvena sunkius laikus, gali juos paguosti.
Klausytis – iš tikrųjų klausytis – nėra lengva. Turime suvaldyti norą ką nors pasakyti – pakomentuoti, papildyti istoriją ar patarti. Turime įsiklausyti ne tik į faktus, apie kuriuos mums pasakoja žmogus, bet ir į jausmus, kurie už jų slypi. Turime suprasti dalykus iš jų, o ne iš savo perspektyvos.
Svarbu, kad žmonės turėtų galimybę patyrinėti sunkius jausmus. Tai, kad jus išklauso ir priima be išankstinio nusistatymo, gali sumažinti bendrą kančią, neviltį ir savižudiškus jausmus. Prieš pradedant ieškoti sprendimų, apie savižudybę galvojantiems žmonėms reikia saugios vietos, kur galėtų išreikšti savo baimes ir nerimą, pabūti savimi.
Ar esate geras klausytojas?
Ar jūs:
- Visada stengiatės skirti žmonėms visą savo dėmesį?
- Jei reikia, leidžiate jiems pabūti tyloje ir susidėlioti mintis?
- Klausimus užduodate švelniai, taktiškai ir nesikišdami?
- Skatinate juos papasakoti savo istoriją savais žodžiais ir savo tempu?
- Visada stengiatės suprasti jų požiūrį, net jei su juo nesutinkate?
… tai gali padėti parodyti, kad tikrai klausotės žmogaus.
Ar jūs:
- Žvalgotės po kambarį ar žvilgtelite į laikrodį, kol jie kalba?
- Užbaigiate už juos sakinius ir taisote gramatiką?
- Pertraukiate juos ir papasakojate, kad kažkada turėjote panašią problemą?
- Sprendžiate apie juos iš jų akcento, aprangos ar išvaizdos?
- Sakote, ką darytumėte jų vietoje?
- Sakote, kad supratote, dar neišklausę, kokia yra jų problema?
… bet tai gali sudaryti įspūdį, kad nesiklausote.