Žmonėms dažnai būna labai skaudu praradus mylimąjį ar artimąjį. Juolab, jei tas žmogus nusižudė. Pabandysime pateikti truputį informacijos ir nuoširdžiai tikimės, kad ši informacija padės nors kiek sumažinti sielvartą. Galite pasiskaityti ir kitus skyrelius, kad ir „Pagalba bei parama“.
Sielvartas dėl nusižudžiusio artimo žmogaus
Reakcijos ir emocijos
Pagalbos šaltiniai
„Befrienders“ centrai visada suteiks patikimą emocinę pagalbą bet kuriam krizės ištiktam žmogui.
Praradus artimą žmogų patiriamas didžiulis sielvartas. Jei artimo žmogaus netenkama dėl savižudybės, būna labai įvairių reakcijų ir emocijų. Sielvartas praradus artimą žmogų trunka gerokai ilgiau. Emocinis sukrėtimas, socialinė izoliacija ir kaltės jausmas yra daug stipresnis ir pasirinkimo elementas sukelia daug skausmingų klausimų.
Jūs galite patirti:
Didelį emocinį sukrėtimą
Emocinis sukrėtimas ir neviltis praradus artimą žmogų dėl savižudybės gali būti labai didelė. Labai dažnai iškyla mirties vaizdai net ir tais atvejais, nusižudžiusiojo nebuvo matyta. Nusižudžiusiojo kūno suradimas taip pat gali sukelti didžiulę emocinę traumą. Todėl visiškai natūralu, kad sielvartaujantis žmogus kartas nuo karto prisimena tuos kraupius ir skausmingus mirties vaizdus bei susiduria su atitinkamomis emocijomis, kurias šie vaizdiniai sukelia.
Klausimas „kodėl?“
Sielvartaujantieji dėl nusižudžiusio artimo žmogaus dažnai labai ilgai bando surasti tragedijos priežastį. Daugelis žmonių labai dažnai prieina išvados, kad priežasties jiems surasti nepavyks. Dažniausiai būna taip, kad skirtingi šeimos nariai labai skirtingai suvokia savižudybės priežastį. Tai gali sukelti labai didžiulę įtampą šeimos narių santykiuose, ypač tais atvejais, kada šeimos nariai pradeda kaltinti vienas kitą dėl to, kas įvyko.
Klausimas „Ar to buvo galima išvengti?“
Natūralu, kad žmonės nuolat galvoja ar beprasmiškos mirties buvo galima išvengti ir apie tai, kaip buvo galima išgelbėti mylimą žmogų. Deja, bet visos tokios mintys, žvelgiant atgal, yra labai skausmingos. Dažnai nutinka taip, kad tokie klausimai, kaip „kas būtų buvę jei…?“ atrodo begaliniai. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad kai kurie artimųjų netekę žmonės dėl artimųjų savižudybės jaučia didžiulę kaltę, sau priekaištauja ir daug dažniau užduoda sau panašius klausimus nei tie, kurių artimieji mirė savaimine mirtimi.
Bejėgiškumo ir atstumtumo jausmas
Žmonės dažnai susiduria su atstumtumo jausmu. Labai dažnai nutinka, kad artimieji jaučiasi lyg palikti tų, kurie „pasirinko“ mirtį.
„Aš esu iki šiol sukrėsta ir labai pergyvenu dėl to, kad jis nepasikalbėjo su manimi. Manau, kad tai iš dalies įvyko ir dėl to, kad mes kartais susipykdavome. Dažnai galvoju kaip jis tai galėjo mums padaryti“.
Kalba nusižudžiusio vaikino sesuo.
Su savižudybe susijusios baimės ir jausmai
Neviltis yra natūrali sielvarto proceso dalis, tačiau po mylimo žmogaus savižudybės grėsmė gali iškilti ir tam žmogui, kuris jaučiasi kaltu ir bejėgiu po to, kas įvyko – dažnai atsiranda baimė dėl paties gedinčiojo saugumo. Dažnai žmogus susitapatina su savižudžiu. Nusižudžiusiųjų artimieji yra daug labiau pažeidžiami ir yra daug didesnė rizika, kad jie taip pat gali bandyti nusižudyti.
Neigiamas aplinkinių dėmesio poveikis
Jei nusižudo ar netikėtai miršta artimas žmogus, dažnai būna taip, kad toks įvykis pritraukia ir kitų dėmesį. Be to, dėl savižudybės ar netikėtos mirties, atliekamos teisinės procedūros, kuriose nusižudžiusio ar netikėtai mirusio žmogaus artimajam privalu dalyvauti. Žiniasklaidos „dėmesys“ gali sukelti labai sunkias pasekmes ir dar labiau padidinti skausmą nusižudžiusiųjų ar netikėtai žuvusių artimiesiems, ypač tais atvejais, jei apie įvykį pranešama nekorektiškai ar netiksliai.
Gėdos jausmas ir savęs izoliavimas
Visuomenės požiūris į savižudybę kaip reiškinį keičiasi, tačiau vis dar trūksta pakankamai pagalbos žmonėms, kurie linkę į savižudybę ar kurie patyrė skausmą dėl artimojo žūties. Aplinkinių „tylėjimas“ gali sukelti gėdos jausmą, gėdos dėl to, kad žmogus jaučiasi kitokiu nei kiti. Jei aplinkiniai yra pasipiktinę artimojo savižudybe, demonstruoja tam tikrą atsargumą artimojo atžvilgiu, kenčiantis žmogus dažniausiai izoliuoja save. Bandymai pasikalbėti, atsiminti ar pagerbti mylimo žmogaus prisiminimą dažnai gali būti paniekinti ar priimti priešiškai. Dažnai nusižudžiusiųjų artimieji jaučia stiprų norą apsaugoti mylimą žmogų ir patys save nuo kitų „teismo“.
Motina, kuri rašė apie savo sūnaus savižudybę, užsiminė, kad ji lyg užsidarė savyje, nes visuomenėje yra nepriimtina kalbėti apie su savižudybe susijusia nelaime. Taip atsitiko ir su jos šeima. Tačiau moteris visada norėjo su kažkuo pasikalbėti, pasidalinti savo širdgėla, t.y. su tokiu žmogumi, kuris pasakytų „Aš nuoširdžiai Jus užjaučiu ir suprantu Jūsų skausmą. Ar galėčiau Jums kuo nors padėti? Aš visada pasiruošęs išklausyti Jus, Išgirsti apie Jūsų nelaimę ir Jus suprasti“.
© „The Royal College of Psychiatrists“ [Karališkoji psichiatrų kolegija], 1997
Informacija paimta iš „Bereavement Information Pack“, autoriai Kate Hill, Keith Hawton, Aslog Malmberg ir Sue Simkin
Informacija naudotis ir ją publikuoti maloniai leido Karališkoji psichiatrų kolegija
Atgal į puslapį „Sielvartas dėl nusižudžiusio artimo žmogaus“
Sielvartas dėl nusižudžiusio artimo žmogaus
Poreikiai
Specialistai konsultavo žmonių grupę iš Kanados, kurių artimieji buvo nusižudę ir nustatė, kad šiems žmonėms reikia šios pagalbos ir šių problemų sprendimo:
- suvokti savižudybę laiko perspektyvoje,
- išspręsti problemas šeimoje, kurios susiję su įvykusia savižudybe,
- geriau pasijausti patiems,
- pasikalbėti apie įvykusią nelaimę su kitais,
- gauti aiškios ir profesionalios informacijos apie savižudybes ir jų pasekmes,
- turėti saugią vietą, kur žmonės galėtų parodyti savo jausmus,
- suprasti ir reaguoti į kitų žmonių požiūrius į žmogžudystę ir būti kitų suprastiems,
- gauti patarimų apie praktinius/socialinius aspektus
© „The Royal College of Psychiatrists“ [Karališkoji psichiatrų kolegija], 1997
Informacija paimta iš „Bereavement Information Pack“, autoriai Kate Hill, Keith Hawton, Aslog Malmberg ir Sue Simkin
Informacija naudotis ir ją publikuoti maloniai leido Karališkoji psichiatrų kolegija
Atgal į puslapį „Sielvartas dėl nusižudžiusio artimo žmogaus“
Sielvartas dėl nusižudžiusio artimo žmogaus
Pagalba bei parama
Kada laikas padėti?
Sielvartas yra skausmingas ir vargina žmogų. Nėra lengva nuspręsti, kada geriausias laikas padėti ar kreiptis pagalbos. Galite pabandyti kreiptis pagalbos jei:
- po artimo žmogaus mirties jaučiatės prislėgtas ar jaučiate vidinę tuštumą jau kelis mėnesius iš eilės,
- negalite užmigti ar sapnuojate košmarus,
- jei sunku kontroliuoti stiprias emocijas ar fizines pasekmes, tokias, kaip nuovargis, sutrikimai, nerimas ar panika, nuolatinis įsitempimas,
- jei nuolatos galvojate tik apie jausmus, susijusius su artimo žmogaus netekimu, t.y. pyktį, kaltę ar tai, kad Jus paliko,
- jei jaučiate poreikį pasidalinti savo skausmu, tačiau neturite žmogaus, kuris išklausytų,
- bandote užsiimti kokia nors veikla ir taip nukreipti dėmesį ir numalšinti skausmą (be paliovos dirbate ir pan.),
- jei pradėjote piktnaudžiauti alkoholiu ar geriate per daug vaistų,
- jei jaudinatės, kad pats nenusižudytumėte ar jaučiate tam norą,
- bijotės, kad aplinkiniai gali Jus užgauti ar yra Jums visiškai abejingi.
Pagalbos būdai ir tai, kaip jie gali Jums padėti:
Savipagalbos grupės
Jose galėsite susitikti su panašiais žmonėmis ir pasidalinti su jais savo jausmais ir išgyvenimais, atgausite pasitikėjimą savimi ir emocinį stabilumą
Vietiniai gydytojai
- jie išklausys, galėsite su jais pasikalbėti, jie pasiūlys emocinę atspirtį,
- padės įveikto tokias problemas, kaip miego sutrikimai, nerimas ar depresija,
- padės visais kitais aktualiais klausimais.
Gydytojai dirba pagal skirtingas metodikas. Ne visada įmanoma padėti žmogui per trumpą laiką. Rekomenduojame parašyti savo gydytojui prieš susitinkant su juo ir išsamiai išdėstyti savo problemas.
Bendravimas su kitais
- padės išsipasakoti savo problemas ir suteiks galimybę ilgalaikei pagalbai,
- nereikės grįžti į skausmingus praeities įvykius; priešingai – gausite pagalbą emocinės krizės metu ir turėsite galimybę pakeisti savo gyvenimą,
- pajusite palengvėjimą po to, kai pabendrausite su kitais panašaus likimo nepažįstamais žmonėmis saugioje aplinkoje
Religija
- gali būti stiprybės ir atramos šaltiniu jei esate religingas,
- vietinis dvasininkas gali būti neįkainuojamu pagalbininku
„Befrienders“ centrai
- suteiks konfidencialią pagalbą bet kam, kas patyrė emocines traumas ar emocines kančias, galvoja apie savižudybę ar ekstremalius veiksmus. Jei norite rasti artimiausią pagalbos liniją, spauskite čia.
Specialistų organizacijos, padedančios nusižudžiusiųjų artimiesiems
Pateikiame kelių organizacijų nuorodas:
Tarptautinė savižudybių prevencijos organizacija (International Association for Suicide Prevention)
www.med.uio.no/iasp/english/cs.html
Amerikos suicidologijos asociacija (American Association of Suicidology)
www.suicidology.org/displaycommon.cfm?an=6
Kanados savižudybių prevencijos organizacija (Canadian Association for Suicide Prevention)
www.thesupportnetwork.com/CASP/supportgroups.html
Nuorodos į D. Britanijos organizacijas
Pilną D. Britanijos organizacijų, susijusių su pagalba linkusiems į savižudybę ar kenčiantiems nuo artimo žmogaus savižudybės, sąrašą, naudingas knygas šia tema ir pilnas straipsnių versijas rasite Karališkosios psichiatrų kolegijos (Royal College of Psychiatrists) informaciniame pakete. Pilną šio informacinio paketo versiją galite atsisiųsti iš čia.
© „The Royal College of Psychiatrists“ [Karališkoji psichiatrų kolegija], 1997
Informacija paimta iš „Bereavement Information Pack“, autoriai Kate Hill, Keith Hawton, Aslog Malmberg ir Sue Simkin
Informacija naudotis ir ją publikuoti maloniai leido Karališkoji psichiatrų kolegija